- pužinėti
- pužinė́ti vksm.
.
.
pužinėti — pužinėti, ėja, ėjo 1. iter. dem. pužinti 2: Ponios pužinėja MitI231. Pova pužinėja MitI231. 2. intr. lėtai vaikščioti, šlepinėti: Vailokus nuvelk, i tegu pužinėja [senutė] po gryčią Bsg. Pasisiuvo ilgą sejoną ir pužinėja Sml. Pužinėja da bobutė… … Dictionary of the Lithuanian Language
pūzinėti — pū̃zinėti, ėja, ėjo intr. Mžk vaikštinėti, slampinėti: Pū̃zinė[ja] sau dručkė (vienerių metų mergaitė) su vaikais Krš. Veizėk, koks kerėpla pū̃zinė[ja] po kiemą Trk. ║ būti nėščiai: Nespėjo apsiženyti, o jau pū̃zinė[ja] Krš. Jau pū̃zinė[ja],… … Dictionary of the Lithuanian Language
pūžinėti — pū̃žinėti, ėja, ėjo tr. žymėti, smaigstyti pūžėmis … Dictionary of the Lithuanian Language
uzinėti — uzinėti, ėja, ėjo intr. pūzinėti: Moteriška nėščia uzinėja, t. y. uzt, uzt eidama J … Dictionary of the Lithuanian Language
užpūžinėti — užpū̃žinėti tr. nužymėti, nusmaigstyti pūžėmis: Žiemą per marias [stipriau užšalusiomis vietomis] reik užpū̃žinėti kelią Prk. pūžinėti; užpūžinėti … Dictionary of the Lithuanian Language